Julius Andrejevas
| Julius Andrejevas | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. sausio 7 d. Kaunas |
| Mirė | 2016 m. lapkričio 29 d. (74 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Rostislavas Andrejevas |
| Sutuoktinis (-ė) | Violeta Palčinskaitė, Nijolė |
| Vaikai | Ignas Jonynas, Balys Andrejevas |
| Veikla | kompozitorius, pianistas |
| Alma mater | LSSR konservatorija |
Julijus (Julius) Andrejevas (1942 m. sausio 7 d. Kaune – 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Kauno muzikinio teatro solistas ir režisierius Rostislavas Andrejevas (1907–1967). Brolis – Kostas Andrejevas, automatikos ir telemechanikos inžinierius.
1949–1960 m. mokėsi Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos fortepijono klasėje. Studijavo LSSR konservatorijoje: 1960–1965 m. Aldonos Dvarionienės fortepijono, 1966–1971 m. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1961–1966 m. LSSR konservatorijos koncertmeisteris.[1]
1965–1991 m. su 1979–1982 m. pertrauka dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. Nuo 1973 m., su 1991–1998 m. pertrauka, Lietuvos konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. docentas, 2010 m. profesorius.
1974–1982 m. LSSR filharmonijos senosios muzikos ansamblio „Musica humana“ klavesinininkas ir pianistas. 1984–1989 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, 1989–1991 m. valdybos pirmininkas. 1991–1998 m. dėstė Vigo (Ispanija) privačioje konservatorijoje „Mayeusis“, vadovavo fortepijono skyriui, direktoriaus pavaduotojas, nuo 1996 m. profesorius. Už nuopelnus šiai konservatorijai viena jos aula pavadinta Julijaus Andrejevo vardu.[2] 1999–2001 m. Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro generalinis direktorius.[3][4]
1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė teleoperą „Liūdna pasaka“ (pagal Joną Biliūną, 1971 m.), kantatą „Amžinai jaunystei“ (1973 m.), koncertų fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui, kamerinių ansamblių, kūrinių fortepijonui („Sonata per se“, 1982 m.; „Lemtis“, 1998 m.), chorui (ciklai „Feniksas“, 1972 m.; „Strazdas“, 1978 m.; „Iš Rosalijos de Castro poezijos“, 1998 m.), lietuvių liaudies muzikos instrumentams, vokalinių ciklų, dramos spektaklių. Koncertavo kaip solistas ir su kameriniais ansambliais Sovietų Sąjungos respublikose, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.[5]
Sukūrė muziką kino filmams „Nerami rudens diena“ (1975 m., rež. Algimantas Kundelis), „Sužeista tyla“ (1980 m., rež. Algimantas Kundelis), „Elektroninė senelė“ (kartu su Arūnu Navaku, 1985 m., rež. Algimantas Puipa).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1984 m. LSSR komjaunimo premija [6]
- 1987 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas [7]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [8]
- 2012 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai / Juozas Gaudrimas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 10-11 p.
- ↑ http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/andrejevas/#bio
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.63479/EKqhSvRfKo
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.152378
- ↑ Adeodatas Tauragis. Julius Andrejevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 495 psl.
- ↑ Adeodatas Tauragis. Julius Andrejevas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 62
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/41b8d6b06f6911e59a1ed226d1cbceb5
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.104225
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429391